atvežti

atvèžti, àtveža (atàveža r.), àtvežė (atàvežė r.) tr. 1. SD¹151, SD309, R, R200,209, MŽ, MŽ266, Sut, N, K, J, M, L, LL199, Š, Rtr, ŠT288, BŽ44,425, DŽ, KŽ, Plng, Nv, Šd, Krkn, Dj, Dgp, Aps, Pst, JnšM, Vdn, Bgs, Ssk, Rmš, Rdš, Pls, LKKXI164(Zt) važiuojama priemone, vežant atgabenti: Pirmažolės gražiõs atàvežė vežimą Klt. Jie sekmadienį àtvežė vežte ligonį Rm. Pridoniej skrynią, šėpą àtveža jaunosios LzŽ. Įkraudavo akminų tiem vyrai, kraitį àtveža – pusė akminų Žg. Atàvežė akmenis keturius – bus namo kertės LKT258(Ps). Tris viedrus [alaus] atàvežė, i po viedrui atàveža [į vestuves] Pb. Vėl lauksiu mažų veršelių atàvežant, vėl visą dieną fermo[je] sėdėsiu Krs. Tai tada atàvežam [linų] ir klojam an dirvos Jdp. Nurauni šituos linus, suriši pėduos, atàveža namuos, klojiman Kp. Kada vienas [kaimynas] beigia [minti], tada kitas àtveža vežimą linų Sn. Kas pirma atàvežė, tas pirma ir mals Skrb. Atàvežam kluonan i kuliam Dsn. Maišą didelį prikišo [vilnų], àtvežė čia ir uždėjo ten an grėdų Mšk. Atvèžkit kunigą – atàvežė, nupirkit grabą – atàvežė, prie langui pastatė Rk. Dėkui už roges, atàvežiau, padėjau te, kur buvo Kp. Kad sudegtai jūs ugnia: mane čia gyvos neatvèš! Tvr. Gyva, dar neàtvežė į Raudėnus [i](nelaidojo), nėko nežinom Rdn. Atàvežė cukrų, apvynių – daryk alų! Sug. Atvèž’ samanų, nėr ko pozan dėt Švnč. Puvėsių kokių atàvežė kūrent Klt. Malkų gi reikia, o kas gi man atvèš? Aln. Žmonys rudenį kartais atvèždavai gyvas [avis] ir parduodavai LKT152(Žg). Dvejetas vaikiukų, pas mum atàvežė lig mokyklai [pabūti] Ob. Tujau vaikus sukriaunu ir àtvežu Trk. Nigdi neveža, kad atvežtų̃ [marčią] nors pažiūrėt Alks. Ačiui atvẽžę Jrb. Nenugriovėm [namo], tai atàvežė su traktorium Kp. Kiek kelio atàvežta ir pirkta, pinigai mokėta Žl. Mūsų žuvys gardesnės kaip atàvežtos iš jūros Žl. Čia šitas galas [gryčios] va lig pusei tai iš pandėliečių atàvežta, čia vienas galas tebuvo Pnd. Nežinau, iš kur atàvežė tą bobą Pb. Iš atvežtų kiaulių nei pusės nepaimdavo Plšk. Vieną dieną paprašai [dujų], kitą atàveža Vj. Atvèždavo viso [žydai]: silkių atàvežė, žuvies Skp. Buvau duonos – atàvežta gerų miltų, itų gerųjų, brangųjų Švnč. Vėl atvežė miltus, nežinau ar imt Lt. Ka buvo atvežtà, maišą [miltų] papuolė nusipirkt Vdk. Da gerai, kad atàveža duonos, kad tik gauni Ad. Atvežtà i stovi brangiausia dešra, niekas jos neperka Klt. Pyko došijos, kam jam malkų neatàvežė Dglš. Kviesliai jaunajai vištą perekšlę atàvežė, kvakšia kieme Slm. O mano pusbrolis nuog sodžiaus navet nei pieno neàtvežė Sn. Pusbrolio duktė Zarasuos gyvena, i kad ko reikia, atàveža Dgč. Atàvežė man gi mielių daug Mlk. Mama, a noriat, aš atvèšiu medaus? Trk. Vaikai atvèžtum iš Klaipėdos pylaičių, vištų, ir ėdu sau Jdr. Man vaikai to sūrio atàveža Akn. Suknytę vokietys atàvežė, tai visi komuniją prejo [su ja], ir vis an šventoriaus apsivilkdavo Rk. Praitą rudenį ji i beatvežañti tą medžiagą Vdžg. Atàvežė didelį butelį, abu kad linksmi – dantys nebepasikavoja Dkk. Ir, kad mes apalpę bei vaitodami dirbom, tuo tavo tarnas mus gaivyt atvèždavo bačką K.Donel. Atvažiuosiu aš in tave nedėlios rytelį, aš atvešiu vainikelį žalių rūtų pintą LTR(Tvr). Atvažiuoja kiau kiau diedo duktė, atàveža kiau kiau man bandelę (ps.) Mlk. Kūną jo varniškiai atvežusys į Kražius palaidojo sklepe jezavitų bažnyčios M.Valanč. Atvešim pirmus vaisius žemės mūsų ChNe10,35. | Būtų gerai, kad būtūt atvẽžęs lietaus Drsk. Atàvežėm lietaus, senučiut! Krns. | prk.: Va laisvę kokią ruskiai atàvežė: kai vežė žmones, upeliai ašarų bėgo Šmn. ^ Vienas atvažiuoja pirkt, kitas àtveža parduot Sk. Kai nusėsi (mirsi), velnias karietą atvèš Grk. | refl. tr. K, Š: Senelis knygnešys buvo, eidavo atsivèžtų Prūsuos knygų Kp. Manę čia atsìvežė mažutę Ad. Pas tus ūkininkus atsivèš duonos kepti Krt. Atsivežkis drauge ir savo župonę N. Negi atsivèžtat Aušrytę? Ob. Atsìvežė grašių ir guliavoja su visais LzŽ. Paržiem turėjo savo bobos senelį atsivẽžęs Krs. Tą savo motinelę ans (Valančius) atsìvežė: vargšelė, teip paprasta buvo Kal. Tegul pasikelia Jateiką ir važiuoja daktaro atsvèžt Aln. Marti stalą užkloja savo atsìvežta staltiese Grl. Jeigu valgysi su pienu, atvažiuos Gavėnas, atsivèš ilgą peilį (gąsdina vaikus, nesilaikančius pasninko) Kp. Aš, atvažiuodama į dvarą, visuomet atsivežu dėžę knygų V.Myk-Put. ^ Atvažiuoja, sako, jaunamartė, atsìveža savo darbą (auginti kūdikį) Švnč.

atsivežtinaĩ adv.: Atsivežtinai talkinėties Brs.

2. parvežti, pargabenti: Pirma da namo atàveža Kp. Dabar gal jau vėl namo atàvežtas iš ligoninės Krs. Kap poną atàvežė nat namo Švnč. Kad tik duos arklį, galės ir atvèžt Mlk. Arkliu tai da in keturius kartus nelabai atvešì Slk. O tai nuo kapų gi atàvežė, namie gi davė [šermenų] pietus Rk. Kas te jį atvèš, šitą šieną, sugrėbt sugrėbiau! Klt. Lėkė su arkliu miškan šieno atvèžtų Pl. Medis reikia pirkt ir atvèžt nėra kaip Nmč. Nusipirko penkius viščiukus, čebatan susikišęs ir atàvežė Slm. Išgerdavo [vyras], ale tik gulinčio nė karto neatàvežė Pl. Nuvežė sveiką, atàvežė su grabu Rk. Važiuoja atvèžtų plytų Sur. | refl. tr.: Vieną bakanėlį [duonos] atsìvežiau, ir pakanka Skrb. Nuvežiau turgun malkų vežimą, atgalio atsìvežiau – niekas neperka Klt. Du dideliu vežimu šieno karvytei atsìvežiau GrvT54. Da tą didelį medžią atsìvežiau, sūnus pamačijo inkelt Švnč. Netoli [malkos], ale gi kad purvynai, ir mat reikia jėgos atsivèžt Slm. Tai aš miežių nuspirkau du maišu, atsìvežiau Ml. Iš miško ar malkų atsivèžt, ar ką… atsìvežu i pati, diedas arklį pakinko Klt. Tai mes nusipirkom va iš žmogaus, atsìvežėm ir pasistatėm [pirtį] Č. Būdo, kvartuką (prijuostę) atsiveža iš Latvijos až metų, i tai, sako, gerai (apie samdinio atlyginimą) Švnč. Burokus ravi ir nori, kad atvèžt žolę tą Zt. 3. tempiant, traukiant atgabenti: Vežimą arklys kap tik atàvežė Prng. 4. refl. KŽ įsteigti: Vilniuje, Kaune ir Gartene (Gardine) atsiveža naujos tiesdarymo, arba sūdo, vietos A1883,144.

◊ pãpą atsivèžti atvažiuoti jau privargusiu arkliu: Važiavom važiavom ir pãpo (popo) neatsìvežėm NdŽ.

\ vežti; antvežti; apvežti; atvežti; davežti; įvežti; išvežti; paišvežti; nuvežti; panuvežti; pavežti; padvežti; parvežti; paparsivežti; pervežti; pievežti; pravežti; privežti; paprivežti; papaprisivežti; razvežti; parazvežti; suvežti; pasuvežti; papasusivežti; užvežti